dezavãcija [pranc. désavouer — atsižadėti, atšaukti], valstybės vadovo ar vyriausybės aktas, kuriuo paskelbiama, kad negalioja jų paskirti diplomatinio atstovo veiksmai, atlikti be įgaliojimo.
|
||||
dezavãcija [pranc. désavouer — atsižadėti, atšaukti], valstybės vadovo ar vyriausybės aktas, kuriuo paskelbiama, kad negalioja jų paskirti diplomatinio atstovo veiksmai, atlikti be įgaliojimo. dezartikuliãcija [↗ dez… + lot. articulus — sąnarys], sąnario pašalinimas, kitaip ↗ deartikuliacija. dezaktyvúoti [↗ dezaktyvacija]: 1. šalinti branduolinio sprogimo radioaktyviąsias nuosėdas nuo daiktų paviršiaus; 2. mažinti chem. aktyvumą. dezaktyvãcija [↗ dez… + ↗ aktyvacija]: 1. branduolinio sprogimo radioaktyviųjų nuosėdų šalinimas nuo daiktų paviršiaus; 2. chem. aktyvumo netekimas, dalelei, pvz., molekulei, netekus dalies vidinės energijos, kuri reikalinga, kad dalelė pradėtų reaguoti. dezabilje ↗ dezabijė. dezabije [pranc. déshabillé], dėvimas rytinis ar naktinis laisvas drabužis; nepilnas apsirengimas. dez… [pranc. dés… < lot. dis…], priešdėlis, reiškiantis trūkumą, pašalinimą arba išnaikinimą, iškraipymą. devònas [pagal Anglijos Devono (Devon) grafysės pavadinimą], Žemės geol. istorijos paleozojaus eros IV periodas; per tą laikotarpį susidariusių uolienų sistema. devònai, vilninių avių veislė, išvesta Anglijoje, Devono (Devon) grafystėje. devoliùcija [lot. devolutio—nuvertimas], kokių nors teisių ar kokio turto (nuosavybės) perėjimas kitam. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai