destrùkcija [lot. destructio— griovimas], objekto struktūros suirimas.
|
||||
|
destabilizúoti [↗ de… + lot. stabilis — pastovus], sudaryti nepastovią padėtį. despotizmas [↗ despotija]: 1. neaprėžtos monarchijos forma; 2. valdingumas ir savivalė aplinkinių atžvilgiu; tironija. despòtiškas [↗ despotas], labai valdingas, savavalis, verčiantis kitus besąlygiškai paklusti. despòtija [gr. despoteia — neaprėžta valdžia]: 1. vienvaldystės forma: visa valst. valdžia priklauso 1 asmeniui ir remiasi kariniu biurokratiniu aparatu; 2. šalis, kur įvesta tokia valdžia. despòtas [gr. despotēs — valdovas]: 1. neaprėžtos valdžios ir žiaurus valdovas, kuris valdo savavališkai, nesiremdamas įstatymais; 2*. valdingas, savavaliaujantis žmogus, primetantis kitiems savo valią; tironas. desperãtas [lot. desperatus — nusivylęs], žmogus, netekęs bet kokios vilties, neturintis ką prarasti, pasiryžęs viskam. desperãcija [lot. desperatio], neviltis, didelis nusiminimas. desòrbcija [↗ de… + ↗ sorbcija], absorbuotos ar adsorbuotos medžiagos pa(si)šalinimas iš sorbento. desmùrgija [desmos + gr. ergon — darbas], mokslas apie tvarsčius, jų panaudojimą, tvarstymo techniką. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 56 | 
Naujausi komentarai