Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Denotatas

denotãtas [lot. denotatus — pažymėtas], tikrovės daiktas arba reiškinys, su kuriuo siejamas kuris nors kalbos vienetas, ženklas; kartais tapatinamas su designatu.

Denotacija

denotãcija, visų vardo denotatų aibė.

Denonsuoti

denonsúoti [pranc. denoncer], pranešti kt. valstybei, kad nutraukiama su ja sudaryta sutartis.

Denonsacija

denonsãcija [pranc. dénonciation < lot. denuntio —paskelbiu, pranešu], pranešimas, kuriuo valstybė informuoja kt. valstybę, kad nutraukia su ja sudarytą sutartį.

Denominatyvinis

denominatỹvinis [pranc. dénominatif < ↗ de… + lot. nomen — vardažodis], sudarytas iš vardažodžio — daiktavardžio arba būdvardžio, pvz., pietauti < pietūs, akmenėti < akmuo.

Denominacija

denominãcija [lot. denominatio — vardo pakeitimas]: 1. nominalinės piniginių ženklų vertės pakeitimas, mainant tam tikru santykiu senuosius piniginius ženklus į naujus; 2. JAV — kiekvienas organizuotas krikščionių tikėjimas; V. Europoje (ypač D. Britanijoje) — rel. grupė, atsiskyrusi nuo pirminės valstybinės bažnyčios.

Denjė

denje [ pranc. denier < lot. denarius]: 1. pasenęs siūlo, pluošto sluoksnos linijinio tankio vienetas; vienos Δ linijinį tankį turi 9000 m ilgio siūlas, sveriantis 1 g. 2. senovinė Prancūzijos moneta.

Denitrifikacija

denitrifikãcija [↗ de… + ↗ nitrifikacija], azoto išsiskyrimas iš nitratų, jų irimas dėl deguonies stokos dirvožemyje; sukelia denitrifikuojančios bakterijos.

Denimas

dènimas [angl. denim], storokas, tankus medvilninis audinys; vart. džinsams siūti.

Dendroskopas

dendroskòpas [↗ dendro… + ↗…skopas], prietaisas, kuriuo nustatoma, kurias medžio šakas reikia kirsti, kad medis užaugtų tinkamiausios formos.