denotãtas [lot. denotatus — pažymėtas], tikrovės daiktas arba reiškinys, su kuriuo siejamas kuris nors kalbos vienetas, ženklas; kartais tapatinamas su designatu.
|
||||
denotãtas [lot. denotatus — pažymėtas], tikrovės daiktas arba reiškinys, su kuriuo siejamas kuris nors kalbos vienetas, ženklas; kartais tapatinamas su designatu. denotãcija, visų vardo denotatų aibė. denonsúoti [pranc. denoncer], pranešti kt. valstybei, kad nutraukiama su ja sudaryta sutartis. denonsãcija [pranc. dénonciation < lot. denuntio —paskelbiu, pranešu], pranešimas, kuriuo valstybė informuoja kt. valstybę, kad nutraukia su ja sudarytą sutartį. denominatỹvinis [pranc. dénominatif < ↗ de… + lot. nomen — vardažodis], sudarytas iš vardažodžio — daiktavardžio arba būdvardžio, pvz., pietauti < pietūs, akmenėti < akmuo. denominãcija [lot. denominatio — vardo pakeitimas]: 1. nominalinės piniginių ženklų vertės pakeitimas, mainant tam tikru santykiu senuosius piniginius ženklus į naujus; 2. JAV — kiekvienas organizuotas krikščionių tikėjimas; V. Europoje (ypač D. Britanijoje) — rel. grupė, atsiskyrusi nuo pirminės valstybinės bažnyčios. denje [ pranc. denier < lot. denarius]: 1. pasenęs siūlo, pluošto sluoksnos linijinio tankio vienetas; vienos Δ linijinį tankį turi 9000 m ilgio siūlas, sveriantis 1 g. 2. senovinė Prancūzijos moneta. denitrifikãcija [↗ de… + ↗ nitrifikacija], azoto išsiskyrimas iš nitratų, jų irimas dėl deguonies stokos dirvožemyje; sukelia denitrifikuojančios bakterijos. dènimas [angl. denim], storokas, tankus medvilninis audinys; vart. džinsams siūti. dendroskòpas [↗ dendro… + ↗…skopas], prietaisas, kuriuo nustatoma, kurias medžio šakas reikia kirsti, kad medis užaugtų tinkamiausios formos. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai