Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Demerkurizacija

demerkurizãcija [↗ de… + lot. mercurium — gyvsidabris], gyvsidabrio ir jo garų šalinimas iš aplinkos.

Demeredžas

dèmeredžas [angl. demurrage], netesybos, kurias pervežėjui moka frachtuotojas arba krovinių gavėjas už laivo stovėjimą uoste ilgiau, negu sutarties nustatyta.

Dementuoti

dementúoti [pranc. démentir], atskleisti melą; paneigti, atšaukti kokią nors publikaciją, žinią.

Dementi

demeñti [pranc. démenti], oficialus kokio nors pranešimo (dažn. politinio) paneigimas ar atitaisymas.

Demencija

demeñcija [lot. dementia — beprotybė], įgyta silpnaprotystė.

Demaskuoti

demaskúoti [pranc. démasquer]: 1. kar. nuimti maskuotę, pvz., Δ kar. objektą; 2. parodyti kieno nors tikrąjį veidą, išaiškinti piktnaudžiavimus, priešiškus veiksmus, planus.

Demas

dèmas [gr. dēmos]: 1. sen. Graikijos prastuomenė, liaudis, iš pradžių neturėjusi polit. teisių, vėliau, pvz., Atėnuose, svarbiausioji gyventojų dalis, dalyvavusi valst. valdyme; 2. sen. Atėnų ir kai kurių kitų graikų polių teritorinis vienetas.

Demaršas

demáršas [pranc. démarche], vyriausybės ar užsienio reikalų žinybos kreipimasis į kt. valstybės vyriausybę.

Demarkacinis

demarkãcinis [↗ demarkacija]: 1. susijęs su valst. sienų preliminariu paženklinimu, teritorijų atribojimu; skiriamasis; 2. biol. atribojamasis; esantis, atsirandantis tarp pažeistų ir sveikų audinių.

Demarkacija

demarkãcija [pranc. démarcation — atribojimas]: 1. valst. sienos paženklinimas spec. ženklais; 2. žuvusių organizmo dalių at(si)ribojimas nuo sveikų audinių.