Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Demarchas

demárchas [gr. dēmarchos — demo valdytojas]: 1. sen, Atėnų ir kai kurių kitų graikų polių 1 metams renkamas ↗ demo (2) seniūnas; 2. Bizantijos valdininkas, tvarkęs politinius, administracinius ir ūkinius reikalus.

Demantoidas

demantòidas [vok. Demant — deimantas + gr. eidos — pavidalas], granatų grupės mineralas, skaidri žalia andradito atmaina; II klasės brangakmenis.

Demagogija

demagògija [gr. dēmagōgia <↗ demagogas], apgaudinėjimas melagingais pažadais, meilikavimu, suktais išvedžiojimais ir sąmoningu faktų iškraipymu.

Demagogas

demagògas [gr. dēmagōgos < dēmos — liaudis + agōgos — vadovas]: 1. sen. Graikijoje — ↗ demo (2) polit. veikėjas, lyderis; 2. asmuo, siekiantis naudos ar populiarumo melagingais pažadais, meilikavimu, faktų iškraipymu.

Deltoidas

deltòid‖as [↗ delta1 + gr. eidos — pavidalas], iškilasis keturkampis, turintis vieną simetrijos ašį (ta ašis yra ~o įstrižainė).

Deltiškas

dèltiškas, turintis gr. raidės delta, t.y. trikampio, formą.

Deltaplanas

deltaplãnas [↗ delta1 + ↗ (aero)planas], skraidyklė su plačiais trikampiais sparnais; gali sklandyti ore su žmogumi.

Delta

dèlta2 [pagal gr. abėcėlės raidės delta Δ pavadinimą], jūros ar ežero pakrantėje ties upės žiotimis iš jos sąnašų susidariusi (dažnai trikampė) lyguma, kurioje upė skaidosi į šakas.

Delta

dèlta1 [gr. delta], ketvirtoji gr. abėcėlės raidė — Δ 6δ.

Delkrederė

delkrèderė [it. del credere — pasitikėtinai], komiso sutarties sąlyga, pagal kurią komisionierius laiduoja komitentui, kad III asmuo įvykdys įsipareigojimus.