deliùvis [lot. deluo — nuplaunu], purūs uolienų dūlėsiai, slenkantys nuo šlaitų dėl svorio, lietaus arba tirpsmo vandens veikimo.
|
||||
|
delỹras [lot. delirium — kliedesys], kliedesys su regėjimo haliucinacijomis, sergant kai kuriomis psichikos, užkrečiamosiomis ligomis, alkoholizmu. delinkveñtas [lot. delinquens (kilm. delinquentis) —nusižengiantis], teisės pažeidėjas, asmuo, padaręs deliktą. delineavit [lot. nupiešė], piešė (įrašas piešinyje ar raižinyje prieš dailininko parašą. delimitãcija [lot. delimitatio — ribų nustatymas], bendras gretimų valstybių sienos padėties ir krypties nustatymas. deliktas [lot. delictum — nusižengimas], teisės pažeidimas, nusikaltimas. delikatùs [pranc. délicat]: 1. jautrus, mandagus, švelnus; 2. silpnas, trapus; 3. reikalingas jautraus, taktiško elgesio, keblus. delikatèsas [pranc. délicatesse], rinktinis, ypač skanus valgis. delijà [lenk. delia< turkų k.], senovinis viršutinis vyrų drabužis, pamuštas kailiu, ilgas, plačiomis nesusiūtomis rankovėmis ir didele apykakle; dėvėta nuo XVI a. vidurio Lenkijoje ir Lietuvoje. delibãšas [turkų k. delibas — savavalis], turkų pašos sargybinis; šaunus karys, puikus jojikas. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 5 | 
Naujausi komentarai