deduktyvizmas, moksl. metodo samprata, metodo pagrindu laikanti dedukciją.
|
||||
deduktyvizmas, moksl. metodo samprata, metodo pagrindu laikanti dedukciją. dedùkcinis, pagrįstas dedukcija. dedùkcija [lot. deductio — išvedimas]: 1. išvadų gavimas iš prielaidų pagal log. dėsnius ir taisykles; 2. dedukcinio samprotavimo būdu gautos išvados. dedikúoti [lot. dedicare], paskirti kam nors savo kūrinį ir parašyti apie tai kūrinio pradžioje. dedikãcija [lot. dedicatio — paskyrimas], kūrinio pradžioje įrašyti autoriaus žodžiai apie tai, kam ar kieno atminimui autorius tą kūrinį skiria. dederònas [vok. Dederon < sutr. DDR — VDR], poliamidinio pluošto, gaminamo VDR, prek. pavadinimas. Dedãlas (gr. Daidalos), sen. graikų mitų architektas ir skulptorius, pastatęs Kretos salos karaliui Minui Labirintą, iš vaško ir plunksnų pasidarytais sparnais nuskridęs iš Kretos į M. Aziją. decrescendo [sk. dekrešendo; it. tildant], muz. dinamikos rūšis; garsumo silpnėjimas. decimãcija [lot. decimatio]: 1. senovėje — mirties bausmės įvykdymas už nusikaltimą iš 10 vienam asmeniui, išrenkamam burtų tvarka; 2. neradus kaltininko, baudimas kiekvieno dešimto. dècima [lot. dešimta]: 1. eiliuoto kūrinio 10 eilučių strofa; 2. muz. intervalas, apimantis dešimtį diatoninio garsaeilio laipsnių. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai