Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Danaidės

Danaidės (gr. Danaides), sen. graikų mit. būtybės — Argo karaliaus Danajo 50 dukterų; vestuvių naktį Danajo įsakymu 49 iš jų nužudė savo vyrus, už tai dievų buvo pasmerktos po mirties požemio pasaulyje amžinai nešioti vandenį į bedugnę statinę.

Damoklo kardas

Damòklo kárdas, nuolat gresiantis pavojus; pasak gr. mito, Sirakūzų tironas Dionisijas, norėdamas parodyti tariamąją valdovų laimę, pasisodino Damoklą per puotą greta, bet virš jo galvos liepė ant ašuto pakabinti aštrų kardą.

Damno

dámno [lot. damnum — nuostolis]: 1. tam tikras mokestis, kurį bankas ima iš klientų (neskaitant komisinių, palūkanų ir pašto išlaidų) už nevietinių inkasuotų vekselių diskontavimą; 2. nuostoliai, kurie susidaro, parduodant vertybinius popierius kaina (kursu), žemesne už nominalinę.

Damnifikacija

damnifikãcija [lot. damnum — nuostolis + facio — darau], prek. turto netektis, nuostoliai.

Damba

dámba [ol. dam], pylimas, saugantis krantą nuo išplovimo arba užliejimo, keičiantis upės tėkmę, atitveriantis dalį vandens telkinio.

Damastas

damãstas [vok. Damast; pagal Sirijos sostinės Damasko, kur buvo gaminamas, pavadinimą], tankus žakardinis audinys, kurio fonas ir raštas audžiami 2 kontrastiškais pynimais; vart. staltiesėms, servetėms, lovos baltiniams.

Damaskinai

damaskinai, XVII—XVIII a. bulgarų rankraščių rinkiniai, sudaryti iš šventųjų gyvenimo aprašymų, pamokslų; pavadinimas kilo iš gr. pamokslininko Damaskino Studito (Damaskinos Studitos), kurio kūrinių vertimai įėjo į rinkinius.

Damara

damarà [malaj. damar], tropinių medžių sakai, gelsvos arba rausvos spalvos; vart. farmacijoje, lakams, tapybos dažams gaminti.

Damanai

damãnai, žinduoliai Hyracoidea; gyvena Afrikoje ir Arabijos pusiasalyje; kiškio dydžio, augalėdžiai.

Dama

damà [pranc. dame]: 1. psn. moteris iš pasiturinčių miestiečių sluoksnių; ištekėjusi moteris; 2. korta su moters atvaizdu; 3. šaškė, nuėjusi į paskutinės gulstinės laukelį ir gavusi teisę eiti per bet kurį skaičių laukelių pirmyn ir atgal.