chromonemà [↗ chromo…+ gr. nēma — siūlas], biol. smulkiausias chromosomos vidinės struktūros komponentas — spirale susisukusi nukleoproteidinė skaidula (mikrofibrilė).
|
||||
  (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Biologijos terminai |  Kategorija: C |  Peržiūrėta: 2 |  Nėra komentarų | chromomikòzė [↗ chromo…+ gr. mykēs — grybas], odos grybinė liga, kurią dažn. sukelia Hormodendrum ir Phialophora genčių grybai. chromomèros [↗ chromo… + gr. meros — dalis], biol. intensyviai nusidažančios chromosomų dalys; sudaro būdingą chromosomų raštą. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Biologijos terminai | Kategorija: C | Peržiūrėta: 7 | Nėra komentarų | chromolitogrãfija [↗ chromo…+ ↗ litografija]: 1. spalvotosios litografijos technika: kiekvienai spalvai gaminamas atskiras akmuo; 2. spalvotosios litografijos atspaudas. chromogènai [↗ chromo…+ ↗ …genas], augalų ir gyvūnų ląstelių bespalvės medžiagos, kurios oksiduodamosi nusidažo. chromofòras [↗ chromo… + gr. phoros — nešantis], atomų grupė, lemianti org. junginio spalvą. chromo… [gr. chrōma (kilm. chrōmatos) — spalva], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su spalva. chromitas: 1. mineralas, geležies ir chromo oksidas FeCr2O4; randamas meteorituose; 2. rūda, turinti geležies ir chromo; vart. chrominiam plienui, ferochromui, chromui gauti; 3. ugniai atspari medžiaga iš tokios rūdos; vart. metalurgijoje. chromitai, mineralų grupė — chromitas, magnochromitas, aliumochromitas, chrompikotitas; chromo rūdos. chròminti [↗ chromas1]: 1. metalo (dažn. plieno) dirbinių paviršinį sluoksnį termocheminiu būdu įsotinti chromu; nuo to padidėja paviršiaus kietumas, atsparumas dilimui, korozijai, oksidacijai; 2. odą apdirbti chromo druskomis. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai