Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Chromelis

chromèlis [↗ chrom(as)1 + ↗ (nik)elis], nikelio lydinys, kuriame yra iki 10% chromo ir 1% kobalto; vart. kaitinimo prietaisams, termoporų anodams.

Chromatuoti

chromatúoti [↗ chromatai], apdoroti metalo paviršių chromo junginių tirpalu.

Chromatronas

chromatrònas [gr. chrōma — spalva + ↗ (elek)tronas], spalvotas kineskopas, turintis vieną elektronų prožektorių, iš vertikalių 3 spalvų liuminoforo juostelių sudarytą ekraną ir fokusuojantį tinklelį, kuris nukreipia elektronų spindulį į atitinkamas juosteles.

Chromatopsija

chromatòpsija [↗ chromato…+ gr. opsis — regėjimas], regos sutrikimas: bespalviai daiktai atrodo spalvoti.

Chromatometrija

chromatomètrija [↗ chromato… + ↗ …metrija], vienas titrimetrinės analizės būdų.

Chromatografija

chromatogrãfija [↗ chromato… + ↗ …grafija], medžiagų mišinio skirstymo į komponentus būdas, pagrįstas nevienoda komponentų sorbcija.

Chromatoforai

chromatofòrai [↗ chromato…+ gr. phoros — nešantis]: 1. žmogaus ir gyvūnų ląstelės, turinčios pigmento; lemia organų ir organizmo dangų spalvą; 2. dumblių ląstelių organoidai — žalios, rudos arba raudonos spalvos plastidės.

Chromato

chromato… ↗ chromo…

Chromatizmas

chromatizmas [gr. chrōma — spalva]: natūraliam (diatoniniam) muz. dermės garsaeiliui nebūdingų (paaukštintų, pažemintų) garsų vartojimas; teikia muzikai spalvingumo, paįvairina melodiką ir harmoniją.

Chromatinis

chromãtinis [gr. chrōmatikos]: 1. spalvotas; 2. susijęs su natūraliųjų muz. garsų alteracija (paaukštinimu arba pažeminimu).