choreològija [choreia + ↗ …logija], menotyros šaka, tirianti choreografiją.
|
||||
choreològija [choreia + ↗ …logija], menotyros šaka, tirianti choreografiją. choreogrãfija [choreia + ↗ …grafija]: 1. šokio judesių užrašymas simboliniais ženklais; 2. meno šaka, meninius vaizdus grindžianti šokiu; būdinga šokio, judesio, ritminės plastikos, gesto ir muzikos derinys; apima liaudies šokius, baletą, pramoginius ir moderniuosius šokius; 3. baletų, scenos šokių kūrimo menas. choreofilas [gr. choreia — šokis + ↗ …filas], šokio mėgėjas, vertintojas. chorėjas [gr. choreios < choros — choras], antikinės eilėdaros dviskiemenė pėda, kurios I skiemuo ilgas, II trumpas (— silabotoninės eilėdaros eilutė, kuri prasideda kirčiuotu skiemeniu arba 2 nekirčiuotais ir kurioje toliau tarp kirčiuotų skiemenų yra po 1 arba 3 nekirčiuotus, pvz., „Piene, piene — nuostabi gėlele, / Ko tu rymai vėjų pabarėly?” — S. Nėris. chorėja [gr. choreia — ratelis]: 1. vid. amžiais — šokio daina, XVII a. — šokis; 2. organinio pobūdžio smegenų liga, kuri reiškiasi nevalingais (dažn. galūnių ir veido raumenų) judesiais. chorègas [gr. chorēgos < choros + agō — vedu, vadovauju], sen. graikų teatro choro organizatorius ir tvarkytojas. chordomètras [chordē + ↗ …metras], prietaisas stygų storiui matuoti. chordofònai [chordē + ↗ …fonas], styginiai muz. instrumentai. chòrdiniai [↗ chorda], gyvūnai Chordata, turintys chordą (gaubtagyviai, bekaukoliai, stuburiniai). chòrda [gr. chordē — styga]: 1. mat. psn. styga — tiesės atkarpa, jungianti du kreivės (paviršiaus) taškus ir nekertanti tos kreivės (paviršiaus); 2. anat. nugaros styga — chordinių gyvūnų ašinio skeleto pradmuo. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai