chemotãksis [↗ chemo…+ ↗ taksis], organizmų (daugiausia vienaląsčių) arba judrių ląstelių, pvz., spermatozoidų, leukocitų, slinktis, kai juos veikia chem. dirgikliai.
|
||||
chemotãksis [↗ chemo…+ ↗ taksis], organizmų (daugiausia vienaląsčių) arba judrių ląstelių, pvz., spermatozoidų, leukocitų, slinktis, kai juos veikia chem. dirgikliai. chemosiñtezė [↗ chemo…+ ↗ sintezė], org. medžiagų sintezė iš anglies dioksido, vandens ir kt. miner. medžiagų; ją daro autotrofinės bespalvės bakterijos, panaudodamos pačių sukeltų oksidacinių procesų chem. energiją. chemosferà [↗chemo…+ ↗ (atmo)sfera], atmosferos sluoksnis (30—80 km aukštyje), kuriame vyksta fotocheminiai procesai. chemorecèptoriai, chem. dirgikliams jautrūs receptoriai. chemorecèpcija [↗ chemo…+ ↗ recepcija], chem. dirgiklių, veikiančių organizmą iš vidaus arba iš išorės, energijos priėmimas ir pavertimas nerviniu impulsu. chemopáuzė [↗ chemo…+ ↗ pauzė], viršutinis chemosferos sluoksnis. chemo… ↗ chemi… chemizmas, medžiagos, reiškinio, proceso chem. prigimtis, chem. kitimai. chemizãcija, naujausių cheminių gamybinių procesų, chem. medžiagų panaudojimas liaudies ūkyje. chemisòrbcija [↗ chemi… + ↗ (ad)sorbcija], chem. adsorbcija, per kurią adsorbentas (sugėriklis) ir adsorbatas (sugeriamoji medžiaga) chemiškai veikia vienas kitą. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai