chemiliuminesceñcija [↗ chemi…+ ↗ liuminescencija], chem. reakcijų sukeltas medžiagų švytėjimas.
|
||||
chemiliuminesceñcija [↗ chemi…+ ↗ liuminescencija], chem. reakcijų sukeltas medžiagų švytėjimas. chèmikas, chemijos specialistas; chem. pramonės darbuotojas. chemikãlas, chem. produktas ar preparatas. chèmija, mokslas, tiriantis medžiagas, jų sudėtį, savybes ir kitimus, kurių metu vienos molekulės virsta kitomis. chemi…, pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su chemija arba chem. procesais. chelicèros [gr. chēlē — vėžio žnyplės + keras — ragas], chelicerinių gyvūnų pirmoji burnos galūnių pora, atliekanti žandų funkcijas. chelicèriniai, nariuotakojai gyvūnai Chelicerata; kūnas susideda iš galvakrūtinės ir pilvelio; priekinė galūnių pora — cheliceros. chelãtas [gr. chēlai — vėžio žnyplės], žnyplinis junginys — ciklinis kompleksinis junginys, kuriame bent vienas ligandų (arba adendų) žnypliškai apima centr. atomą. cheironòmija [gr. cheironomia — pantomimos menas], sen. dirigavimo būdas; galvos, rankų ir pirštų judesiais bei mimika rodoma melodijos eiga, ritmas ir metras. cheilitas [gr. cheilos — lūpa], lūpos uždegimas. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai