Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Chemiliuminescencija

chemiliuminesceñcija [↗ chemi…+ ↗ liuminescencija], chem. reakcijų sukeltas medžiagų švytėjimas.

Chemikas

chèmikas, chemijos specialistas; chem. pramonės darbuotojas.

Chemikalas

chemikãlas, chem. produktas ar preparatas.

Chemija

chèmija, mokslas, tiriantis medžiagas, jų sudėtį, savybes ir kitimus, kurių metu vienos molekulės virsta kitomis.

Chemi

chemi…, pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su chemija arba chem. procesais.

Cheliceros

chelicèros [gr. chēlē — vėžio žnyplės + keras — ragas], chelicerinių gyvūnų pirmoji burnos galūnių pora, atliekanti žandų funkcijas.

Cheliceriniai

chelicèriniai, nariuotakojai gyvūnai Chelicerata; kūnas susideda iš galvakrūtinės ir pilvelio; priekinė galūnių pora — cheliceros.

Chelatas

chelãtas [gr. chēlai — vėžio žnyplės], žnyplinis junginys — ciklinis kompleksinis junginys, kuriame bent vienas ligandų (arba adendų) žnypliškai apima centr. atomą.

Cheironomija

cheironòmija [gr. cheironomia — pantomimos menas], sen. dirigavimo būdas; galvos, rankų ir pirštų judesiais bei mimika rodoma melodijos eiga, ritmas ir metras.

Cheilitas

cheilitas [gr. cheilos — lūpa], lūpos uždegimas.