charitės [gr. Charites], sen. graikų grožio ir linksmybės deivės: Aglaja (Spinduolė), Eufrosinė (Linksmuolė), Talija (Jaunuolė).
|
||||
charitės [gr. Charites], sen. graikų grožio ir linksmybės deivės: Aglaja (Spinduolė), Eufrosinė (Linksmuolė), Talija (Jaunuolė). charakterològija [↗ charakteris + ↗ …logija], mokslas, tiriantis charakterį, jo struktūrą, vystymąsi. charakterizúoti [↗ charakteris], apibūdinti, nurodyti kieno nors būdingus bruožus. charakteristika [↗ charakteris]: 1. apibūdinimas, skiriamųjų savybių, pranašumų, trūkumų nusakymas; 2. oficialus dokumentas, apibūdinantis žmogų, jo darbą, visuomeninę veiklą; 3. mat. dešimtainio logaritmo sveikoji dalis. charãkteris [gr. charaktēr — bruožas, ypatybė]: 1. būdas — santykiškai pastovios žmogaus elgesio, jo santykių su kt. žmonėmis savybės, požiūris į patį save, savo veiklą; 2. lit. kūrinio veikėjas, turintis ryškių individualių bruožų. charakterinis [↗ charakteris], būdingas, turintis ryškių ypatybių, išreiškiantis kieno būdą. charakteringas [↗ charakteris], būdingas. charakiris [jap. harakiri — pilvo perskrodimas], samurajų savižudybės būdas (pilvo persipjovimas); naujaisiais laikais (ypač per II pasaulinį karą) buvo paplitęs tarp jap. karių. characidai, žuvys Characidae; gyvena P. ir Centr. Amerikos ir Afrikos gėluose vandenyse; auginamos ir akvariumuose. chaòtiškas [↗ chaosas], netvarkingas, supainiotas, nedarnus, be sistemos. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai