cervidai [lot. cervus — elnias], elnių šeimos žinduoliai Cervidae.
|
||||
|
cervicitas [lot. cervix (kilm. cervicis) — kaklas], gimdos kaklelio uždegimas. ceroplãstika [cera + ↗ plastika], skulptūra iš vaško. cerogrãfija [lot. cera — vaškas + ↗ …grafija], tapyba ant vaško dirbinių. cekvė [rus. cerkov < gr. kyriakon — dievo namai], stačiatikių kulto pastatas. cerkosporòzė, Cercospora genties grybų sukeliama cukrinių runkelių ir pupų liga: ant lapų ir lapkočių atsiranda netaisyklingų pilkšvų dėmių su purpuriniais apvadais. cerkãrija [gr. kerkos — uodega], laisvai gyvenanti digeninių siurbikių lerva; kūnas lapo formos su 2 siurbtukais ir uodega. cèrkai [gr. kerkos — uodega], kai kurių vabzdžių poriniai nariuoti priedai analinės angos šonuose. cèris [pagal Cereros planetos pavadinimą], chem. elementas Ce, atom. Nr. 58; metalas.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Chemijos terminai |  Kategorija: C |  Peržiūrėta: 2 |  Nėra komentarų | cerezinas [pranc. cérésine < lot. cera — vaškas], grynas (valytas) ozokeritas (baltas arba gelsvas); vart. kaip izoliacinė medžiaga elektrotechnikoje ir radiotechnikoje, jo dedama į lakus, žvakes, techn. ir med. tepalus. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Medicininiai terminai | Kategorija: C | Peržiūrėta: 29 | Nėra komentarų | |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai