ceremoningas [↗ ceremonija], teikiantis reikšmės formalumams, perdėtai mandagus.
|
||||
ceremoningas [↗ ceremonija], teikiantis reikšmės formalumams, perdėtai mandagus. ceremoniméistras [vok. Zeremonienmeister], iškilmių, ceremonialo tvarkos prižiūrėtojas. ceremònija [lot. caerimonia — pagarbumas; kulto apeiga]: 1. iškilmės pagal iš anksto numatytą planą; apeigos pagal nustatytas taisykles; 2. išoriniai formalumai, kurių laikomasi per iškilmes; 3*. drovus elgesys, perdėtas elgesio taisyklių laikymasis. ceremoniãlas [lot. caerimonialis — apeiginis], oficiali iškilmingų priėmimų, eitynių tvarka; ceremonijų visuma. cerebrozidas [lot. cerebrosus — smegeninis + gr. eidos — pavidalas], gliukolipidų grupės lipoidas, kurio daugiausia yra nerviniame audinyje. cerebrotònikas [cerebrum + gr. tonikos — stiprus], pagal V. Šeldono tipologiją — asmenybės tipas, kuriam iš visų psichinės veiklos formų yra būdingiausia intelektualinė veikla. cerebrospinãlinis [cerebrum + lot. spinalis — stuburinis], anat. susijęs su galvos ir nugaros smegenimis, pvz., Δ meningitas. cerebrinis [lot. cerebrum — smegenys], anat. smegeninis, susijęs su galvos smegenimis. cerebrãlinis [pranc. cérébral < lot. cerebrum — smegenys]: 1. ↗ cerebrinis; 2. ↗ retrofleksinis. Cèrberis (gr. Kerberos): 1. sen. graikų mitologijoje— trigalvis šuo, saugojęs įėjimą j požemio karalystę Hadą; 2*. budrus ir piktas sargas. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai