cenzyvà [pranc. censive, lot. censiva < census — surašymas], Prancūzijoje feodalizmo laikais — paveldima valstiečių žemė.
|
||||
|
cenzitãrijus [lot. censitarius], vid. amžiais — cenzyvos laikytojas, mokėjęs natūrinę arba piniginę duoklę — talją, ↗ cenzą (2). ceñz‖as [lot. census — įkainojimas, surašymas]: 1. sen. Romoje — periodinis piliečių ir jų turto surašymas; pagal ~ą piliečiai buvo priskiriami vienai iš 5 turtinių, mokestinių ir karinių kategorijų; 2. V. ir Centr. Europoje vid. amžiais — činšas, valstiečių duoklė (natūrinė arba piniginė), mokama senjorui už naudojimąsi žeme; 3. JAV, D. Britanijoje — statistinis gyventojų, pramonės, žemės ūkio, statybos, kt. ek. šakų surašymas; 4. požymių kompleksas, pagal kurį atrenkami statistikos objektai; 5. piliečio charakteristika pagal amžių, išsilavinimą, turtą; 6. būtina sąlyga (tam tikras turimas turtas, amžius, mokslas, sėslumas) naudotis teisėmis (ypač rinkti ar būti renkamam).   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Ekonomikos terminai |  Kategorija: C |  Peržiūrėta: 2 |  Nėra komentarų | cenūròzė [↗ cenūras], avių, rečiau triušių ir kiškių helmintozė; sukelia cenūrai. cenuras [gr. koinos — bendras + ura — uodega], Multiceps genties kaspinuočių lerva, viduje turinti daug galvučių — skoleksų; sukelia žinduolių ligas — cenūrozes. centuriònas [lot. centurio (kilm. centurionis)], ↗ centurijos (1) vadas; šimtininkas. centùrija [lot. centuria < centum — šimtas], sen. Romos: 1. kariuomenės vienetas (100, vėliau 60 karių); 2. piliečių pasiskirstymo pagal turto cenzą vienetas (100 žmonių); 3. žemės matas (apie 50 ha). centumvirai [lot. centumviri < centum — šimtas + vir — vyras], sen. Romos teisėjai, kurie nagrinėjo civilines bylas. centrúoti, nustatyti kūnų centrus į 1 ašį, sutapdinti sukamųjų kūnų, pvz., darbo įrankio ir metalo pjovimo staklėmis apdirbamos detalės, sukimosi ašis, optinių sistemų (lęšių, fot. objektyvų) optines ir geometrines ašis. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Fotografijos terminai | Kategorija: C | Peržiūrėta: 3 | Nėra komentarų | centrosomà [↗ centras + gr. sōma — kūnas], ląstelės mitozinio dalijimosi dinaminis centras, susidedantis iš centriolių ir centrosferos (šviesios bestruktūrės citoplazmos, kuri supa centrioles). |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai