centromerà [↗ centras + gr. meros — dalis], chromosomos mech. centras, dalijantis ją į 2 dalis.
|
||||
centromerà [↗ centras + gr. meros — dalis], chromosomos mech. centras, dalijantis ją į 2 dalis. centrizm‖as, oportunistinė socialdemokratų partijų ir darbininkų judėjimo srovė; ~o šalininkai stengėsi sutaikyti marksizmą su reformizmu. ceñtriškas, susijęs su centru, pvz., Δ pastatas (simetriškas apskritimo, kvadrato ar daugiakampio plano statinys su ryškiu centru). centriòlės [lot. centrum — vidurys], ląstelės centro (centrosomos) struktūros; būna 2, kartais daugiau; ląstelės dalijimosi (mitozės) metu keliauja į priešingus ląstelės polius, tarp jų formuojasi achromatinė verpstė. centrinis [↗ centras]: 1. esantis viduryje; centre; priklausantis centrui; einantis iš centro; 2. svarbiausias, vyriausias; vadovaujantis. centrifugúoti, ką nors skirstyti į sudedamąsias dalis centrifuga. centrifugà [vok. Zentrifuge < lot. centrum — centras + fuga — bėgimas], aparatas skirtingo tankio medžiagų mišiniui perskirti išcentrine jėga. ceñtras [lot. centrum]: 1. vidurys, pvz., apskritimo arba rutulio Δ (taškas, lygiai nutolęs nuo visų apskritimo arba rutulio paviršiaus taškų); 2. vieta, kurioje sukoncentruota veikla arba valdymas; 3. aukščiausias vadovavimo ar valdymo organas; 4. tarpinė (tarp dešiniųjų ir kairiųjų) burž. parlamentų partijų grupuotė. centralizúoti, sutelkti vienoje vietoje (centre) valdžią, valdymą, operacijas; vykdyti centralizaciją. centralizmas, valdymo sistemos savybė, pasireiškianti griežta vietinių valdymo organų priklausomybe nuo centrinių. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai