celostãtas [lot. caelum — dangus + gr. statos — stovintis], optinis prietaisas, kuriuo judančio kosm. kūno spinduliai nukreipiami į nejudančio teleskopo objektyvą.
|
||||
|
celònas [vok. Zellon], plastifikuota acetilceliuliozė, nedegantis plastikas. celòmas [gr. koilōma — ertmė], žmogaus ir gyvūnų antrinė kūno ertmė; yra tarp kūno sienos ir vidaus organų. celofanúoti [↗ celofanas], pripresuoti ploną skaidrią plėvelę prie knygos aplanko, viršelio, atviruko, kad atspaudas būtų atsparesnis, blizgėtų, pagyvėtų spalvos. celofãnas [↗ cel(iuliozė) + gr. phanos — šviesus], skaidri hidratinės celiuliozės plėvelė, gaunama iš viskozės. celobiòzė [↗ cel(iuliozė) + ↗ biozės], org. junginys, celiuliozės skaidymo (hidrolizės) produktas. celiulitas [lot. cellula — ląstelė], puraus jungiamojo audinio uždegimas. celiuliòzė [lot. cellula — ląstelė], polisacharidas C6H10O5)n, kuris yra aukštesniųjų augalų ląstelių sienelių atraminė medžiaga; ląsteliena. celiuliòidas [↗ celiuliozė + gr. eidos— pavidalas], plastikas, gaminamas iš nitroceliuliozės; kietas, skaidrus, lengvai užsidega. celiuliãrinis [lot. cellula — ląstelė], ląstelinis, susidedantis iš ląstelių. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 5 | 
Naujausi komentarai