celitas [vok. Zellit], plastikas, gaminamas iš acetilceliuliozės.
|
||||
|
celibãtas [lot. caelibatus < caelebs — nevedęs], katalikų dvasininkams privaloma viengungystė. celestinas [lot. caelestinus — dangiškas], žydros arba mėlynos spalvos mineralas, stroncio sulfatas SrSO4; žaliava stronciui ir jo preparatams gauti. celebrántas [lot. celebrans (kilm. celebrantis) — iškilmingai švenčiantis], kunigas, kuris laiko mišias. celebrãcija [lot. celebratio — iškilmingas šventimas], mišių laikymas, iškilmingos pamaldos. cèlė [lot. cella — maža patalpa]: 1. antikinės šventyklos vidaus patalpa su dievybės statula centre; 2. vienutė — vienuolyno ar kalėjimo kambarėlis 1 asmeniui. celakántai [gr. koilos — tuščiaviduris + akantha — nugarkaulis], iškastinės žuvys Coelacanthiformes, gyvenusios nuo vid. devono; dabar išlikusi tik latimerija. cekotròfos [lot. caecus — nematomas, paslėptas + gr. trophē — maistas], kai kurių žinduolių, pvz., kiškinių, kloakinių, minkštosios išmatos, turinčios organizmui reikalingų bakterijų ir vitaminų. cetnotas [vok. Zeitnot < Zeit — laikas + Not — stoka], šachmatų arba šaškių partijos padėtis, kai žaidėjui trūksta laiko ėjimams apgalvoti. ceibà, medis Ceiba; savaime auga Amerikos ekvatorinio, subekvatorinio ir tropinio klimato juostose; iš jos vaisių gaminamas pluoštas kapokas. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 10 | 
Naujausi komentarai