cecilianizmas [pagal šv. Cecilijos draugijų, bažnytinės muzikos reformų iniciatorių, pavadinimą], katalikų bažnyčioje XIX a. pab. — liturginės muzikos sąjūdis; jo tikslas buvo atgaivinti senąjį grigališkąjį giedojimą.
|
||||
|
cecidijos [gr. kēkis (kilm. kēkidos) — ant lapų išaugęs riešutėlis] ↗ galai2. cèchinis: 1. susijęs su cechu, jam priklausantis, susidedantis iš cechų; 2*. siauras, užsidaręs savo grupės, būrelio, profesijos ribose. cechinas [it. zecchino < arab. sikka — kalta moneta], senovinė Venecijos auksinė moneta. cèchas [vok. Zeche]: 1. ist. V. Europoje feodalizmo laikais — tos pačios specialybės laisvųjų miesto amatininkų susivienijimas, saugojęs narių ek. ir polit. teises nuo feodalų ir pirklių, vėliau nuo patriciato išnaudojimo; 2. pramonės įmonės pagrindinis, gamybinis padalinys.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Ekonomikos terminai, Istorijos terminai, Politikos terminai |  Kategorija: C |  Peržiūrėta: 464 |  Nėra komentarų | cėce [< afr.], musė Glossina palpalis, gyvenanti Afrikos tropinio ir subtropinio klimato juostose; platina tripanosomozes. casus foederis [sk. kazus fėderis; lot.], aplinkybės, įpareigojančios valstybę pagal kar. sąjungos sutartį arba savitarpio pagalbos sutartį stoti į karą kariaujančio sąjungininko pusėje arba pradėti karą sąjungininkui ginti. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Kariniai terminai | Kategorija: C | Peržiūrėta: 1 | Nėra komentarų | casus belli [sk. kazus beli; lot.], formali dingstis karui paskelbti (dažnai neturinti nieko bendra su tikrosiomis karo priežastimis); karo priežastis. carizmas, caro valdžios sistema, režimas. cãras [rus. car < lot. caesar — cezaris (Romos ir Bizantijos imperatorių titulas)], Serbijoje (XIV a. vid.), Rusijoje (nuo XVI a. vid.) ir Bulgarijoje (nuo XIX a. pab.) — monarcho titulas; tą titulą turintis asmuo. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai