|
-> bunčiùkas [ukr. bunčiuk < turkų k. buncuk — arklio uodega]: 1. medinė lazda, užsibaigianti rutuliu arba smaigaliu, papuoštu ašutais ir 2 sidabriniais šepetėliais; vartotas turkų, totorių, kazokų kaip kar. valdžios ženklas; Ukrainoje ir Lenkijoje — atamano arba etmono valdžios ženklas; 2. kar. orkestrų mušamasis (purtomas) muz. instrumentas — ant koto pritvirtinta medinė svirtelė (skersinis) su varpeliais arba skardos plokštelėmis.
bunà [vok. Buhne], pylimas upėje arba jūroje (statmenas arba beveik statmenas krantui) vandens tekėjimo krypčiai pakeisti.
bumerángas [angl. boomerang < austral], sviedžiamasis medžioklės, kovos ir žaidimo ginklas, daromas iš lenkto medžio; Australijoje vart. grįžtamasis Δ.
bùmas [angl. boom], trumpas spekuliacinis kapit. ekonomikos konjunktūros pakilimas: staigiai padidėja gamybinės investicijos, komercinė paklausa, prekių kainos ir monopolijų pelnas.
-> bulvãrini‖is [↗ bulvaras], menkavertis, dažnai sensacingo pobūdžio, skiriamas neišlavinto skonio skaitytojams, žiūrovams, pvz., ~ė spauda, Δ teatras.
bulvãras [pranc. boulevard], medžiais, krūmais, gėlėmis apželdinta gatvės dalis (dažn. jos vidurys), upės ar jūros kranto dalis su takais pėstiesiems.
buljonizmas [angl. bullion — aukso ir sidabro lydinys], XV—XVI a. merkantilizmo kryptis, skelbianti, kad, sukaupus šalyje aukso ir sidabro, palengvės prekyba ir padidės valstybės pajamos.
buljònas [pranc. bouillon < bouillir — virti], sultinys — mėsos, kaulų, žuvų, grybų, daržovių nuoviras.
bulitas [angl. bullet — kulka], ledo ritulyje — baudos smūgis į vartininko teginamus vartus.
-> bulimija [gr. bulimia < bus — bulius + linos — badas], liguistas, labai padidėjęs alkio jausmas; vilkiškas alkis.
Puslapis 1,795 iš 2,099« Pirmas«...1,7911,7921,7931,7941,7951,7961,7971,7981,7991,800...»Paskutinis »
|
|
Naujausi komentarai