blindãžas [pranc. blindage], lauko tipo slėptuvė kariams su tvirtu denginiu.
|
||||
blindãžas [pranc. blindage], lauko tipo slėptuvė kariams su tvirtu denginiu. blikas [vok. Blick]: 1. šviesos atšvaitas; šviesos dėmė tamsiame fone; 2. tapybos kūrinio šviesių dažų dėmė, daranti šviesos atspindžio įspūdį. blickrigas [vok. Blitzkrieg — žaibo karas], Vokietijos „žaibo karo” teorija (XX a. pr.), aiškinanti, kad pergalę galima laimėti staigiu puolimu, priešui nespėjus sutelkti pagr. jėgų. blèzeris ↗ bleizeris. blenorėja [gr. blennos — gleivės + rheō — teku], ūminis pūlinis akių junginės uždegimas, kurį sukelia gonokokai. bleñdė [vok. Blende], gaubtas, saugantis fot. objektyvą nuo šviesos pertekliaus. blèkrotas [angl. black rot], juodasis puvinys — grybelio sukeliama vynuogienojų liga, pažeidžianti lapus ir uogas. blezeris [angl. blazer < blaze — ryški spalva], vieneilė (dažn. flanelinė) vienspalvė arba su ryškiomis juostomis sportinė striukė; moteriškas trumpas švarkas (ppr. be apykaklės). blefúoti, vartoti blefą, girtis, bauginti, kad ką apgautum. blèfas [angl. bluff — apgavystė, gąsdinimas]: 1. pokerio lošimo būdas: lošėjas, turintis prastas kortas, apsimeta turįs geras, išlošiamąsias kortas; 2. gyrimasis nesamomis jėgomis, prasimanymas, norint kitą įbauginti, parodyti savo pranašumą; apgavystė, melas. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai