bipõlinis [↗ bi… + ↗ polius], dvipolis, turintis 2 polius.
|
||||
bipõlinis [↗ bi… + ↗ polius], dvipolis, turintis 2 polius. bipolidas [↗ bi… + gr. polis — miestas valstybė], asmuo, turintis 2 valstybių pilietybę. biplãnas [↗ bi… + lot. planum — plokštuma], dvisparnis lėktuvas. bipatridas [↗ bi… + gr. patris (kilm. patridos) — tėvynė], asmuo, turintis 2 valstybių pilietybę. biozonà [↗ bio… + ↗ zona], geol. uolienų sluoksnis, kuriame randama vieno sistematinio rango (rūšies, šeimos) išnykusių organizmų liekanų. biòzės, monosacharidai, kurių molekulėje yra du anglies atomai. biòzė [gr. biōsis — gyvensena], šviežių vaisių ir daržovių laikymo būdas, pagrįstas natūralių biocheminių procesų, silpninančių mikroorganizmų veiklą, palaikymu (reguliuojama temperatūra, santykinis oro drėgnumas, kartais ir oro sudėtis). …biozė [gr. biōsis — gyvensena], antroji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su gyvybe, su gyvybiniais procesais. biotrònas [↗ bio… + ↗ (neu)tronas], sandari izoliuota dirbtinio klimato kamera, kurioje palaikoma norima temperatūra, slėgis, drėgnumas ir t.t.; vart. gydyti ir bandymams daryti. biotòpas [↗ bio… + gr. topos — vieta], organizmų gyvenamasis plotas, kuriam būdingos maždaug vienodos aplinkos sąlygos, pvz., ežeras, pelkė, spygliuočių miškas. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai