biotitas [pranc. biotite; pagal pranc. fiziko Ž. B. Bijo (Biot) pavardę], žėručių grupės mineralas, kalio, geležies ir magnio aliumosilikatas, įeinantis į daugelio magminių ir metamorfinių uolienų (granito, sienito, gneiso) sudėtį.
|
||||
biotitas [pranc. biotite; pagal pranc. fiziko Ž. B. Bijo (Biot) pavardę], žėručių grupės mineralas, kalio, geležies ir magnio aliumosilikatas, įeinantis į daugelio magminių ir metamorfinių uolienų (granito, sienito, gneiso) sudėtį. biotipas [↗ bio… + ↗ tipas], fenotipiškai labai artimų vienos rūšies individų, turinčių giminingus genotipus, grupė, pvz., augalų klonas. biotin‖as [gr. biotos — gyvenimas], vitaminas H — fermentų, reguliuojančių baltymų ir riebalų apykaitą, kofermentas; nemažai ~o yra mielėse, kepenyse, piene, žiediniuose kopūstuose, biotinis, kilęs iš gyvų organizmų, atsirandantis juose; susijęs su gyvybe, gyvų organizmų sąveika. biotelemètrija [↗ bio… + ↗ telemetrija], biol. reiškinių tyrimas ir jų parametrų matavimas per atstumą (analizuojami daviklių, pritvirtintų prie tiriamo objekto kūno, siunčiami signalai). biotèchnika ↗ biotechnija. biotèchnija [↗ bio… + gr. technē — sugebėjimas, meistriškumas], priemonių kompleksas naudingiesiems gyvūnams auginti ir jų produktyvumui gerinti. biostratigrãfija [↗ bio… + ↗ stratigrafija], mokslas, tiriantis išnykusių organizmų liekanų pasiskirstymą Žemės plutos nuosėdinių uolienų sluoksniuose. biosociãlin‖is [↗ bio… + ↗ socialinis], būdingas ir gyvam organizmui, ir visuomenei; turintis jų abiejų savybių, pvz., žmogus yra ~ė būtybė. biosiñtezė [↗ bio… + ↗ sintezė], org. medžiagų susidarymas gyvuose organizmuose arba dirbtinėje terpėje iš paprastų junginių, kuriuos veikia fermentai. biosferà [↗ bio… + ↗ sfera], gyvybės paplitimo Žemėje sritis; apima viršutinę litosferos dalį, troposferą ir hidrosferą. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai