bèstija [lot. bestia — žvėris], galvijas, bjaurybė, nenaudėlis.
|
||||
bèstija [lot. bestia — žvėris], galvijas, bjaurybė, nenaudėlis. bestiãriumas [lot. bestiarium < bestiarius — žvėrinis], vid. amžių pamokomojo pobūdžio animalistinių aprašymų rinkinys. bestiãras [lot. bestiarius], sen. Romoje — arenos kovotojas su laukiniais žvėrimis. bèstas [persų k. best — slėptuvė], Irane — kai kurių prieglobsčio vietų neliečiamybės teisė; iš jų valdžios persekiojamas asmuo negali būti paimtas jėga. besemerinis, susijęs su anglų metalurgo H. Besemerio (Bessemer; 1813—98) išrastu plieno lydymo procesu, tuo būdu pagamintas. beržerètė [pranc. bergerette]: 1. XVI—XVII a. pastoralinė pranc. daina; 2. XVI a. pranc. liaudies šokis; panašus į basdansą. bertolidai [pagal pranc. chemiko K. Bertolė (Berthollet) pavardę], kintamos sudėties chem. junginiai. bersimas, aleksandriniai dobilai — vienmetis pašarinis augalas; egiptiniai dobilai. bersaljèras [it. bersagliere < bersaglio — taikinys], it. pėstininkas (nuo 1836), parengtas taikliam šaudymui ir forsuotiems žygiams; vėliau — dviratininkų ir motociklininkų dalių kareivis. bernardin‖ai: 1. cistersų vienuolių ordino šaka; ~ų įstatus parengė Bernardas Klervietis (pranc. Bernard de Clairvaux; 1090—1153); 2. Lenkijoje ir Lietuvoje — katalikų vienuolių ordinas, pranciškonų ordino šaka. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai