benediktinai, katalikų vienuolių ordinas, įkurtas VI a. Italijoje Benedikto Nursijiečio (lot. Benedictus Nursinus).
|
||||
|
bemòlis [pranc. bémol], alteracijos ženklas, muz. garsą pažeminantis pustoniu.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Muzikos terminai |  Kategorija: B |  Peržiūrėta: 10 |  Nėra komentarų | belzebùbas [↗ Belzebubas], velnias, šėtonas, piktoji dvasia. Belzebùbas: 1. Senajame testamente — filistiečių miesto Ekrono globėjas; 2. Naujajame testamente — pragaro, demonų valdovas. belvèderis [it. belvedere — puikus reginys]: 1. bokštas, pastato antstatas arba atskiras aukštai pastatytas pastatas, iš kurio matyti aplinkiniai vaizdai; 2. kai kurių rūmų pavadinimas, pvz., popiežiaus vasaros rezidencija Vatikane. bèltingas [angl. belting — pavaros diržas], labai stiprus ir tankus medvilninis (kartais armuotas sintetiniais siūlais) techn. audinys; vart. konvejerio juostai, pavaros diržui. belkánto ↗ bel canto. belitas, cemento klinkerio mineralas — dikalcio silikatas 2CaO•SiO2. belgà, 1926—46 Belgijos piniginis vienetas. beletrizúoti, suteikti tekstui beletristikos bruožų. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai