basònas [pranc. passement], pinti, megzti arba austi tekstilės dirbiniai (pynelės, juostelės, kutai ir kt.) drabužiams, baldams, drapiruotei papuošti.
|
||||
basònas [pranc. passement], pinti, megzti arba austi tekstilės dirbiniai (pynelės, juostelės, kutai ir kt.) drabužiams, baldams, drapiruotei papuošti. basmãčius [< tiurkų k.]: Vid. Azijoje (1917—1926) — kontrrevoliucinių nacionalistinių gaujų dalyvis. basmà [< tiurkų k.]: 1. dažai plaukams; 2. ist. plona metalinė plokštelė su chano atvaizdu, kuri XIII—XV a. buvo išduodama mongolų chanų kaip įgaliojamasis raštas; 3. ploni metaliniai (dažn. sidabriniai) lakštai su įspaustu raštu. baskinà [isp. basquiña; pagal Europos tautos baskų pavadinimą]: 1. moteriškas drabužis, panašus į korsetą; kiklikas; 2. puošnus platus isp. sijonas; 3. platus juodo aksomo isp. apsiaustas. baskãkas [ukr. baskak < turkų k. basgak — mokestis], mongolų chano pareigūnas užkariautose žemėse (Rusijoje XIII a. II pusėje — XIV a. pr.), kontroliavęs vietos valdininkų veiklą. basiliskas2, iguanų šeimos driežas Basiliscus, paplitęs Centr. Amerikoje; kūnas iki 80 cm ilgio. basiliskas1 [gr. basiliskos — karaliukas; taip pavadintas dėl į karūną panašios skiauterės], vid. amžių padavimų fantastinė būtybė — gaidžio su gyvatės uodega ir varlės akimis pavidalo, mirtinai žudančio žvilgsnio baidyklė. basilėjas [gr. basileus]: 1. sen. graikų genties ar genčių sąjungos vadas; kai kuriose sen. Graikijos valstybėse — karalius; 2. sen. Atėnuose — vienas iš 3 vyresniųjų archontų; 3. Bizantijos imperatorių titulas. basètlė [vok. Basset(t)el < it. bassetto], styginis muz. instrumentas, violončelės atmaina. basethòrnas [vok. Bassetthorn < it. basso — žemas (apie balsą) + vok. Horn — ragas], altinis klarnetas su užlenktu pūstuku ir užlenkta taure. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai