barisferà [barys + ↗ sfera], geol. Žemės rutulio vidinė sfera, apimanti branduolį ir mantiją; kartais jai priskiriamas tik Žemės branduolys.
|
||||
barisferà [barys + ↗ sfera], geol. Žemės rutulio vidinė sfera, apimanti branduolį ir mantiją; kartais jai priskiriamas tik Žemės branduolys. bãris [gr. barys — sunkus], chem. elementas Ba, atom. Nr. 56; šarminių žemių metalas. bariònas [gr. barys — sunkus], sunkioji elementarioji dalelė, kurios rimties masė ne mažesnė už protono (neutronas, protonas, bet kuris hiperonas ir barioninis rezonansas). bãrinis [gr. barys — sunkus], susijęs su atmosferos slėgiu. barilis [it. barile, isp. barril], nesisteminis skysčių (vyno, aliejaus) tūrio vienetas, lygus 33—97 l; vart. Italijoje, Š. Afrikoje, Lot. Amerikoje. barikadà [pranc. barricade], užtvara iš parankinių medžiagų skersai gatves, kelius, tiltus; naud. gatvių mūšiams. bãrijas [↗ baras3], retai vartojamas CGS vienetų sistemos slėgio vienetas, lygus 1 dyn/cm2 = 0,1 Pa (paskalio); mikrobaras. bariceñtras [gr. barys — sunkus + ↗ centras], masės arba svorio centras. baribãlas, lokys Ursus americanus; paplitęs Š. Amerikos miškuose. barèteris [angl. barretter], techn. prietaisas pastoviam el. srovės stiprumui elektroninių lempų kaitinimo grandinėse palaikyti. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai