bankininkas [↗ bankas], banko savininkas arba stambus banko akcininkas.
|
||||
bankininkas [↗ bankas], banko savininkas arba stambus banko akcininkas. bankètas [pranc. banquet], iškilmingi kviestiniai pietūs arba vakarienė kurio nors asmens arba įvykio garbei. bánkas [it. banco — stalas]: 1. spec. ek. institutas, kuris telkia laikinai laisvas lėšas, teikia kreditą, tarpininkauja atliekantiems piniginius atsiskaitymus, reguliuoja pinigų cirkuliaciją, leidžia apyvarton pinigus, vertybinius popierius, atlieka su jais susijusias operacijas ir kt. funkcijas; 2. kai kuriuose lošimuose — statoma, sudedama pinigų suma, iš kurios lošiama. bánka [ol. bank — sekluma], didelė jūros dugno sekluma. banjãnas [hindi k. banija], bengalinis fikas — visžalis medis Ficus bengalensis; kilęs iš Indijos; vaisinis, dekoratyvinis. bãnis [rum. ban], Rumunijos piniginio vieneto lėjos šimtoji dalis. banicija [lot. bannitio < bannitus — ištremtas], visų teisių, turto ir garbės atėmimas, ištrėmimas, paskelbimas už įstatymo ribų. bándža [angl. banjo], styginis muz. instrumentas, turintis 4—9 stygas; rezonatorius — nedidelis būgnelis, prie kurio pritvirtintas ilgas kaklelis su postygiu; skambinama plektru. bandūrà [ukr.], styginis ukr. liaudies muz. instrumentas, turintis apie 50 stygų, ovalinį korpusą; skambinama pirštais arba plektru. bandònija [pagal vok. konstruktoriaus H. Bando (Band) pavardę], šešiakampis dumplinis muz. instrumentas, koncertinos atmaina. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai