bandolà [isp.], isp. styginis muz. instrumentas, turintis 3 arba daugiau stygų, kriaušės pavidalo rezonansinį plokščią korpusą ir neilgą kaklelį; skambinama pirštais arba plektru.
|
||||
bandolà [isp.], isp. styginis muz. instrumentas, turintis 3 arba daugiau stygų, kriaušės pavidalo rezonansinį plokščią korpusą ir neilgą kaklelį; skambinama pirštais arba plektru. banditizmas [↗ banditas], organizuotas ginkluotas nusikalstamumas, plėšikavimas. banditas [it. bandito], ginkluotas plėšikas. banderòlė [pranc. banderole — perrišamoji juostelė]: 1. pašto siunta iš spausdintų, smulkių prekių ir pan., siunčiama sumažintu tarifu; 2. juostelė (kortelė, raštelis), užklijuota ant prekės, rodanti, kad apmokėtas akcizas arba muitas; 3. architektūros ir dailės dirbinių puošybos motyvas — dekoratyvinė kaspino su įrašu pavidalo juosta. banderiljèras [isp. banderillero], pėsčias koridos kovotojas su buliais, apsiginklavęs banderile. banderilė [isp. banderilla], kaspinais papuošta ietis; vart. kovoms su buliais. bandãžas [pranc. bandage < bander — tvarstyti]: 1. med. diržas arba raištis, kuris saugo pilvo sienas nuo išsitempimo, prilaiko pilvo organus arba dengia pilvo ertmės defektus; 2. žiedas mašinų ar konstrukcijų detalėms sustiprinti ar dilimui sumažinti. bánda [it. būrys]: 1. pučiamųjų muz. instrumentų ansamblis, operos spektakliuose pagrečiui su orkestru grojantis scenoje, užkulisyje ar kt. vietoje; 2. džiazo ar kt. pramoginis ansamblis, sudarytas daugiausia iš pučiamųjų instrumentų; 3. vienos rūšies muz. atlikėjų grupė. bãnatas, bano valdoma Vengrijos pasienio apygarda. bãnas2 ↗ banis. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai