|
-> baldãkimas [it. baldacchino — šilkinis audeklas iš Bagdado (sen. it. Baldaccio)]: 1. puošnus audeklo stogelis, nešiojamas per procesijas virš dvasininko galvos; 2. audeklo, medžio ar metalo stogelis virš lovos, sosto, altoriaus, paminklo, nišos; stogelį dažnai remia stulpai, kolonėlės, gembės.
balbojà, Panamos piniginis vienetas.
balatà [isp.], tropinio medžio Mimusops balata sukrešėjusios pieninės sultys; kieta, nuo šviesiai geltonos iki rudos spalvos.
balãstas [lot. ballast]: 1. glžk. birių medžiagų sluoksnis, pilamas ant geležinkelio sankasos; 2. krovinys, sunkumas, imamas ne gabenti, kelti, o transporto priemonės (ypač aerostato, laivo) savybėms pagerinti, jos padėčiai reguliuoti; 3. neveikli, nenaudinga kurios nors medžiagos sudėtinė dalis, pvz., kuro Δ yra drėgmė, nedegančios miner. priemaišos; 4*. nereikalinga našta, nereikalingas daiktas; žmogus, nenaudingas kuriam nors reikalui.
-> bãlas [pranc. balle — kamuolys, rutulys], sutartinis intensyvumo, pvz., vėjo stiprumo, kokybės, pvz., degustuojamų gėrimų, sporto rezultatų ir kt., matas.
balantidijos [gr. balantidion — maišiukas], pirmuonys Balantidium, parazituojantys žmogaus ir kiaulių storosiose žarnose; sukelia balantidiazę.
balantidiãzė, žmogaus ir kiaulių liga; sukelia įvairiablakstienės infuzorijos balantidijos, parazituojančios žarnyne.
balansúoti [pranc. balancer]: 1. stengtis išlaikyti pusiausvyrą; 2. atsverti, išlyginti, daryti pusiausvyrą; 3. išlyginti sukamųjų detalių ar mašinos dalių (el. variklių ir turbinų rotorių, alkūninių velenų, skriemulių) pusiausvyrą; 4. buh. sudaryti balansą.
balansỹras [pranc. balancier — svarstyklių svirtis], mech. laikrodžio svyruojantis ratukas.
-> balánsas2 [< pranc], popiermalkės—tam tikro ilgio rąstai, iš kurių daroma celiuliozė ir popieriaus masė popieriui gaminti.
Puslapis 1,874 iš 2,099« Pirmas«...1,8701,8711,8721,8731,8741,8751,8761,8771,8781,879...»Paskutinis »
|
|
Naujausi komentarai