balánsas1 [pranc. balance — svarstyklės], pusiausvyra; esamų, atsirandančių ir nykstančių, turimų, įgyjamų ir išleidžiamų (prarandamų) vertybių, daiktų ar reiškinių santykis tam tikru momentu; apibendrinimas to santykio atžvilgiu; tą santykį vaizduojančių rodiklių suvestinė, pvz., ūkio Δ, šilumos Δ, buhalterinis Δ.
|
||||
|
balanopostitas [balanos + gr. posthion — apyvarpė], naminių gyvulių varpos galvos ir apyvarpės uždegimas. balanitas [gr. balanos — varpos galvutė], vyro varpos galvos uždegimas. balancé [sk. balansė; pranc], šokio judesiai; nedideli žingsniukai, pritūpimai, galvos pasukimai, sudarantys bangavimo įspūdį. balaláika [rus.], styginis rusų liaudies muzikos instrumentas, turintis 3 stygas, trikampį korpusą; skambinama pirštais. balagãnas [rus. balagan < persų k. balachane — viršutinis kambarys, balkonas]: 1. laikinas pastatas, pastogė, pašiūrė teatro, cirko vaidinimams ar koncertams rengti, prekiauti; 2. pjesė ar vaidinimas, grindžiamas komiškomis scenomis, cirko numeriais; 3*. netvarka, prastas vaidinimas, maivymasis, kas nerimta. balãdė [pranc. ballade < lot. ballo — šoku]: 1. poezijos žanras — trumpas eiliuotas lyrinis epinis istorinių ar liaudies padavimų motyvų kūrinys, vaizduojantis intriguojančius, paslaptingus, dažnai šiurpius įvykius, tragiškus žmonių likimus; ypač buvo paplitusi romantizmo literatūroje; 2. muz. žanras — vokalinis ar instrumentinis laisvos muz. formos istorinio, herojinio, fantastinio turinio kūrinys.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Muzikos terminai |  Kategorija: B |  Peržiūrėta: 9 |  Nėra komentarų | bakunizmas, ↗ anarchizmo (1) atmaina; ideologas ir teoretikas — Rusijos revoliucionierius M. Bakuninas (1814—76). baktriãnas [lot. bactrianus — baktriškas, kilęs iš Baktrijos], dvikupris kupranugaris Camelus bactrianus, gyvenantis dykumose ir sausose stepėse; prijaukintas; laukinis išliko Centr. Azijoje (Gobio dykumoje). bãktis [skr. bhakti — atsidavimas, meilė dievui], antifeodalinis religinis sektantinis liaudies judėjimas Indijoje XII—XVII a.; rėmėsi sen. induizmo doktrina, skelbiančia, kad kiekvienas tyrai dievą mylintis žmogus galįs būti išganytas be žynių tarpininkavimo ir apeigų. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai