autonomizúoti, daryti autonomišką, savarankiškai veikiantį; suteikti autonomiją.
|
||||
|
autonomizãcija, ↗autonomijos (2) įgyvendinimas. autonòmiškas, savavaldis, savarankiškas, nepriklausomas; turintis autonomiją. autonomistas, ↗ autonomijos (2) šalininkas. autonòminis: 1. turintis autonomiją, susijęs su ja; savavaldis, savarankiškas; 2. nepriklausomas nuo aplinkos, išorės veiksnių, galintis veikti vienas, savarankiškai. autonòmija [gr. autonomia — nepriklausomybė]: 1. savivalda, nepriklausomybė, savarankiškumas, teisė pačiam apsispręsti, tvarkytis; 2. valstybės dalies (teritorinė Δ) arba jos gyventojų nacionalinės, religinės ar kitokios grupės, organizacijos ar institucijos (kultūrinė Δ) teisė savarankiškai valdytis, tvarkyti savo vidaus reikalus; 3. nepriklausymas nuo išorinių etinių normų, tik nuo savo sąžinės (dorovinė Δ). autonimas [↗ auto… + gr. onyma — vardas], slapyvardžiu pasirašinėjančio autoriaus tikrasis vardas. automotrisà [pranc. automotrice], savaeigis vagonas, kurį varo vidaus degimo variklis. automorfizmas [↗ auto… + gr. morphē — pavidalas, forma], mat. aibės izomorfizmas pačiai sau.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Matematikos terminai |  Kategorija: A |  Peržiūrėta: 4 |  Nėra komentarų | automodelizmas [↗ auto… + pranc. modèle — modelis, pavyzdys], automobilių modelių konstravimas, gaminimas ir naudojimas sportui. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai