Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Autofazavimas

autofazãvimas [↗ auto… + ↗ fazė], reiškinys, padedantis greitinti elektringąsias daleles (elektronus, protonus) cikliniuose greitintuvuose.

Autoerotizmas

autoerotizmas [↗ auto… + ↗ erotizmas], seksualinio poreikio tenkinimas be kito asmens dalyvavimo.

Autodrezina

autodrezinà [↗ auto… + ↗ drezina], vidaus degimo variklio varomas bėginis vežimėlis (drezina). autodròmas [↗ auto… + gr. dromos — bėgimas; bėgykla], specialiai įrengta vieta automobiliams ir motociklams lenktyniauti, jų konstrukcijoms bandyti, vairuotojams rengti.

Autodidaktas

autodidãktas [↗ auto.. + gr. didaktos — apmokytas], savamokslis, savarankiškai ką nors išmokęs.

Autodafė

autodafe [portug. auto da fė — tikėjimo aktas], viešas inkvizicijos nuosprendžio paskelbimas ir įvykdymas.

Autochtoninis

autochtòninis, vietinės kilmės, atsiradęs, susidaręs ten, kur dabar yra.

Autochtonas

autochtònas [gr. autochthōn — vietinis]: geol. 1. Žemės plutos sluoksnių dalis, per tektoninius išjūdžius likusi pirmykštėje slūgsojimo vietoje ir atsidūrusi po užstumtine tektonine danga (alochtonu); autochtoninė struktūra; 2. uoliena, slūgsanti ten, kur susidarė; autochtoninė uoliena.

Autochtonai

autochtònai [gr. autochthones]: 1. čiabuviai, senbuviai, senieji, pirmykščiai šalies gyventojai; 2. biol. organizmai, tebegyvenantys vietovėje, iš kurios yra kilę.

Autochoras

autochòras [↗ auto… + gr. chōreō — einu, plintu], augalas, kuris savo sėklas ir vaisius platina pats.

Autobusas

autobùsas [↗ auto… + ↗ (omni)busas], daugiavietis (9 ir daugiau sėdimų vietų) keleivinis automobilis.