Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Australopitekai

australopitekai [lot. australis — pietinis + gr. pithēkos — beždžionė], iškastinių primatų, gyvenusių kvartero pradžioje Afrikoje, Australijoje, grupė.

Austenitas

austenitas [pagal anglų metalurgo V. Robertso-Osteno (Roberts-Austen) pavardę], viena plieno struktūrų — nemagnetinis anglies kietasis tirpalas gama geležyje; ppr. išsilaiko tik aukštesnėje kaip 723 °C temperatūroje.

Auspicijos

auspicijos [lot. auspicium (vns.) < avis— paukštis + aspicio — žiūriu]: 1. sen. Romoje — pranašavimai iš paukščių skrydžių ir dangaus ženklų, būrimas; 2*. ką nors pranašaujantys ženklai, ateities perspektyvos.

Auskultacija

auskultãcija [lot. auscultatio—(iš) klausymas], žmogaus ir gyvūnų vidaus organų tyrimas: ausimi arba spec. instrumentu klausomasi tų organų, pvz., širdies, plaučių, veiklos sukeliamų garsų.

Aurora

aurorà [↗ Aurora], poezijoje — aušra.

Aurora

Aurorà, romėnų aušros deivė; atitinka gr. deivę Eos.

Auripigmentas

auripigmeñtas [lot. aurum — auksas + pigmentum — dažai], geltonos spalvos mineralas, arseno sulfidas As2S3.

Aurikula

aurikula [lot. auricula (infima) — ausies spenelis], ausytoji raktažolė — dekoratyvinis augalas Primula auricula.

Auriga

aurigà [lot.], sen. Romoje — vežėjas, vežimų lenktynių dalyvis.

Aureomicinas

aureomicinas [lot. aureus — auksinis + gr. mykēs (kilm. mykētos) — grybas], antibiotikas C22H23O8N2 Cl, kurį gamina laibagrybis Streptomyces aureofaciens; auksaspalviai, tirpstantys vandenyje kristalai; chlortetraciklinas, biomicinas.