aureòlė [pranc. auréole < lot. aureolus — paauksuotas]: 1. spindesys aplinkui dailės kūrinyje vaizduojamo šventojo galvą; 2. spindesys apie įkaitusį daiktą ar liepsną; 3*. šlovė, garbė, gaubianti kokį nors asmenį.
|
||||
|
a urea mediocritas [sk. aurea medijokritas; lot.], aukso vidurys. auraminas [lot. aur(um) — auksas + ↗ aminai], geltoni org. dažai, kuriais dažomas medis, popierius, oda; gydo žaizdas. áura [gr. aura — vėjelio dvelktelėjimas], simptomai, pranašaujantys priepuolį, pvz., epilepsinė Δ, isterinė Δ. au naturel [sk. o natiurel; pranc], natūraliu pavidalu, kaip sukūrė gamta, nuogas; kulinarijoje — pagamintas paprastai, be ypatingų prieskonių. alas [< tiurkų k.]: 1. turkmėnų, karakalpakų, kazachų, t. p. kai kurių Š. Kaukazo tautų kaimo tipo gyvenvietė; 2. Turkmėnijos TSR, Uzbekijos TSR, Kazachijos TSR mažiausias adm. terit. vienetas. áulas [gr. aulos], graikų pučiamasis muz. instrumentas — cilindro pavidalo švilpynė su dvigubu liežuvėliu.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Muzikos terminai |  Kategorija: A |  Peržiūrėta: 9 |  Nėra komentarų | aulakogènas [gr. aulax (kilm. aulakos) — vaga + ↗ …genas], geol. didelė pailga Žemės plutos platformos tektoninė įduba, atsiradusi dėl gilių lygiagrečių lūžių. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Geologijos terminai | Kategorija: A | Peržiūrėta: 0 | Nėra komentarų | áula2 [lot.< gr. aulē]: 1. romėnų valdovo rūmai; ankstyvaisiais vid. amžiais — karaliaus pilis; 2. sen. krikščionių bažn. pastatas arba bazilikos priebažnytis ir vid. nava — rel. disputų vieta; 3. mokslo įstaigos iškilmių ir susirinkimų salė. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Bažnytiniai terminai, Religiniai terminai | Kategorija: A | Peržiūrėta: 386 | Nėra komentarų | áula1 [gr. aulē], sen. graikų gyv. namo vidaus kiemas. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai