Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Atributas

atribùtas [lot. attributum — tai, kas skirta, duota]: 1. filos. esminė, būtina objekto savybė, be kurios objektas neegzistuoja; Aristoteliui — akcidencijos priešybė; 2. esminis arba specifinis daikto, reiškinio požymis arba ženklas; 3. lingv. pažyminys.

Atribucija

atribùcija [lot. attributio — priskyrimas], mokslo ir meno kūrinių autentiškumo, jų autorių, sukūrimo vietos ir laiko nustatymas.

Atrezija

atrèzija [↗ a… + gr. tresis — anga], vamzdinio organo spindžio arba natūralios angos nebuvimas (vystymosi anomalija) arba užakimas, pvz., dėl traumos.

Atrepsija

atrèpsija [↗ a… + gr. threpsis — maitinimas]: 1. sunki mitybos sutrikimo forma, dažniausiai pasitaikanti dirbtinai maitinamiems kūdikiams; 2. organizmo atsparumas navikinių ląstelių augimui.

Atremija

atrèmija [gr. atremia — nejudrumas], nervų sistemos ir psichikos sutrikimas — negalėjimas stovėti, sėdėti ir vaikščioti.

A tre

a tre [it. trise, trims], muz. 3 instrumentų grojimas unisonu.

Atrazinas

atrazinas, dirvų herbicidas C8H14N5Cl; balti bekvapiai milteliai.

Atraktantas

atraktántas [lot. attraho — pritraukiu], vabzdžius priviliojanti medžiaga (pačių vabzdžių egzokrininių liaukų sekretas, natūrali arba sintetinė medžiaga), pvz., feromonai, kai kurie aliejai, org. rūgštys, amoniakas.

Atrakcionas

atrakciònas [pranc. attraction < lot. attraho — pritraukiu]: 1. efektingas cirko programos numeris, turintis daug sudėtingų triukų; 2. pramoginis parko įrenginys; 3. patraukli pramoga šventėje, pasilinksminime.

Atrakcija

atrãkcija [lot. attractio — patraukimas], geod. svambalo nuokrypis, sąlygojamas svariosios masės poveikio.