Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

A tout prix

à tout prix [sk. a tū pri; pranc], bet kuria kaina, žūt būt, trūks plyš.

Atornėjus

atornejus [angl. attorney]: 1. D. Britanijoje, JAV — asmens patikėtinis arba atstovas, jo vardu arba už jį sudarinėjantis sutartis; 2. JAV teismo pareigūnas, turintis teisę vesti bylas tik tam tikrame teisme.

Atoniškas

atòniškas, med. suglebęs, silpnas.

Atonija

atònija [gr. atonia—suglebimas, nusilpimas], med. audinių ir organų tonuso nusilpimas.

Atonalus

atonalùs [↗ a… + ↗ tonalus], muz. neturintis (nepaisantis) tonacijos, vienodai vartojantis visą chromatinį garsaeilį, neturintis tonikos centrų.

Atonalizmas

atonalizmas [↗ atonalus], muzikos kūrimo būdas: vengiama sudaryti tonikos centrus, vienodai vartojamas visas chromatinis garsaeilis, gausu disonansų, neįprastų garsų derinių; atsirado XX a. pr. Austrijoje.

Atomizmas

atomizmas ↗ atomistika.

Atomistika

atomistika [↗ atomas], filosofinė ir gamtamokslinė pasaulio diskretinės sandaros teorija, aiškinanti, kad visi daiktai susideda iš paprasčiausių, neskaidžių dalelių ir gali būti paaiškinti kaip jų judėjimo, jungimosi, išsiskyrimo padarinys.

Atominis

atòmin‖is: 1. atomo turimas, pvz., Δ skaičius (lygus atomo branduolio protonų skaičiui); 2. susijęs su atomu, pvz., Δ spektras (vienatomių dujų ir garų spinduliavimų optiniai spektrai), ~ė masė (santykinis dydis, rodantis, kiek kartų chem. elemento masė didesnė už standartinį atom. masės vienetą); 3. panaudojantis atomo branduolio energiją, pvz., ~ė elektrinė.

Atomas

atòmas [gr. atomos — nedalus], mažiausia chem. elemento dalelė, turinti visas jo savybes.