Atėnė (gr. Athēna), sen. graikų karo ir išminties deivė.
|
||||
|
a tempo [it. pagal (ankstesnį) tempą], muz. kūrinio atlikimas pagal anksčiau buvusį tempą.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Muzikos terminai |  Kategorija: A |  Peržiūrėta: 5 |  Nėra komentarų | atemãtin‖is [↗ a… + ↗ tema], lingv. neturintis ↗ temos (4) (kamiengalio balsio), pvz., ~ių veiksmažodžių galūnė dedama tiesiog prie šaknies: sen. liet. „es-mi” — esu, „duos-te < duod-te” — duodate. atelje [pranc. atelier], tapytojo, skulptoriaus, fotografo dirbtuvė; kino studijos paviljonas. atelektãzė [gr. atelēs — nepilnas + ektasis — išsitempimas], plaučių audinio subliūškimas, kai alveolėse nebūna arba trūksta oro. atelanà [lot. Atellana (fabula); pagal Kampanijos miesto Atelos (Atella), kur pirmiausia atsirado, pavadinimą], romėnų liaudies vaidinimas; buities scenų improvizacija. ateizmas [pranc. athéisme < gr. atheon — bedievybė], pažiūrų sistema, neigianti dievo, antgamtinių būtybių ir reiškinių buvimą, atmetanti bet kokią tikybą. atavizmas [lot. atavi — protėviai], atsiradimas organizmo požymių, būdingų tolimiems protėviams. ataše [pranc. attaché — pritvirtintas]: 1. žemiausias diplomatinis rangas; 2. diplomatinės atstovybės kurios nors srities specialistas, pvz., karo Δ, prekybos Δ, spaudos Δ. ãtas Laoso piniginio vieneto kipo šimtoji dalis. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai