atarãktikai [gr. ataraktos — ramus], raminamųjų vaistų grupė, kitaip ↗ trankviliantai.
|
||||
atarãktikai [gr. ataraktos — ramus], raminamųjų vaistų grupė, kitaip ↗ trankviliantai. atarãksija [gr. ataraxia — ramumas], visiška dvasinė ramybė, kaip parengiamoji eudemonijos sąlyga (terminą vartojo Demokritas, Epikūras, Pironas). atamãnas [ukr. ataman < lenk. hetman]: 1. nereguliaraus, nuo valst. valdžios nepriklausomo kar. būrio ar grupės vadas; 2. kazokų kariuomenės ir atskirų dalinių vadas, turėjęs kar. ir adm. valdžią; iš pradžių renkamas, vėliau valdžios skiriamas. atakúoti: 1. eiti į ataką, veržliai pulti priešą; 2*. užsipulti žodžiais, veiksmais. ataksitas [gr. ataxia — netvarka], geležinis meteoritas (jo ėsdintame paviršiuje matomos netaisyklingos formos figūros). atãksija [gr. ataxia — netvarka], valingų judesių koordinacijos sutrikimas. atakà2 [it. attacca — pradėk], muz.: 1. intonavimo būdas: garso tarimas arba dainavimas tik įkvėpus; 2. staigus ir stiprus klavišų ar stygų užgavimas, garso akcentavimas; 3. naujos muz. kūrinio dalies pradėjimas be pertraukos. atakà1 [pranc. attaque], lemiamas puolimo etapas: siekiama veržliu smūgiu sutriuškinti priešą ir užimti jo poziciją. ašùgas [< tiurkų k.], azerbaidžaniečių, armėnų ir kitų Kaukazo tautų liaudies kūrybos atlikėjas, poetas ir muzikantas improvizatorius. aškenãziai [< hebr.], Centr. ir R. Europos žydai. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai