astrofizika [↗ astro… + ↗ fizika], mokslas, tiriantis kosm. kūnų, pvz., Saulės, žvaigždžių ir kosm. erdvės fiz. ir chem. procesus.
|
||||
astrofizika [↗ astro… + ↗ fizika], mokslas, tiriantis kosm. kūnų, pvz., Saulės, žvaigždžių ir kosm. erdvės fiz. ir chem. procesus. astròfinis [↗ a… + strofa], be strofų, neskaidomas į. strofas, pvz., Δ eiliavimas. astrodinãmika [↗ astro… + ↗ dinamika], mokslas, tiriantis valdomųjų (dirbtinių) kosm. kūnų judėjimą; kosmodinamika. astrocitomà [↗ astro… + gr. kytos — ląstelė], smegenų navikas, susidedantis iš žvaigždiškų neuroglijos ląstelių. astrochèmija [↗ astro… + ↗ chemija], mokslas apie kosm. medžiagos chem. sudėtį. astrobotãnika [↗ astro..+ ↗ botanika], mokslas, tiriantis nežemiškos augalijos buvimą kitose Saulės sistemos planetose arba jų palydovuose. astroblemà [↗ astro… + gr. blēma — žaizda], geol. struktūra, susidariusi Žemės paviršiuje, nukritus meteoritui arba asteroidui; meteorinis krateris. astrobiològija [↗ astro… + ↗ biologija] ↗ egzobiologija. astro… [gr. astron — žvaigždė], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti sąsają su kosm. kūnais arba kosm. erdve. ãstras, daugiametė žolė Aster; paplitęs beveik visuose žemynuose; kai kurios rūšys auginamos gėlynuose, išvesta daug veislių ir formų. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai