Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Asistuoti

asistúoti [lot. assistere — dalyvauti, padėti]: 1. padėti specialistui, eiti ↗ asistento (1) pareigas; 2. rodyti dėmesį, stengtis įsiteikti moteriai; 3. bendradarbiauti, dalyvauti.

Asistolija

asistòlija [↗ a… + ↗ sistolė], širdies raumens susitraukimų (sistolės) susilpnėjimas arba nebuvimas.

Asistentas

asisteñtas [lot. assistens (kilm. assistentis) — padedantis]: 1. specialisto (profesoriaus arba docento, gydytojo, režisieriaus) padėjėjas; 2. TSRS — aukštosios mokyklos dėstytojo pirmasis mokslinis vardas; 3. kar. vėliavininko padėjėjas.

Asiriologija

asiriològija, mokslas apie sen. Mesopotamijos (Asirijos, Babilonijos) tautų istoriją, literatūrą, kalbą ir raštą.

Asindetonas

asindetonas [gr. asyndeton], stilistinė figūra — sakinio dalių, sakinių jungimas be jungtuko ten, kur galėtų būti jungtukas, pvz., „atėjau, pamačiau, nugalėjau”.

Asinchronizmas

asinchronizmas [↗ asinchronija], kino filmo vaizdo ir garso nesutapimas.

Asinchroninis

asinchròn‖inis, ~iškas [↗ asinchronija], nevienalaikis, pvz., asinchroninis variklis (kintamosios srovės el. variklis, kurio rotoriaus sukimosi greitis nelygus statoriaus sukimosi greičiui).

Asinchronija

asinchrònija [↗ a… + gr. synchronos — vienalaikis]: 1. nesutapimas laiko atžvilgiu, nevienalaikiškumas; 2. lingv. nevienalaikis kalbos padargų judėjimas.

Asimptotinis

asimptòt‖inis, ~iškas [↗ asimptotė], mat. neribotai artėjantis.

Asimptotika

asimptòtika [↗ asimptotė], funkcijos kitimas ypatinguose taškuose, dažn., kai argumentas ar funkcija be galo didėja.