asimptòtė [gr. asymptōtos — nesutampantis], kreivės liestinės riba, atsirandanti, lietimosi taškui tolstant kreive į begalybę; tiesė, prie kurios neribotai artėja begalybėn tolstanti kreivės šaka.
|
||||
|
asimiliúoti(s) [lot. asimilare], į(si)savinti, padaryti į save panašų (supanašėti), įtraukti į save (įsijungti į ką nors). asimiliãcija [lot. assimilatio — supanašėjimas]: 1. biol. maisto medžiagų pavertimas sudėtingesne organizmo medžiaga; su disimiliacija sudaro organizmo medžiagų apykaitą (metabolizmą); anabolizmas; 2. lingv. gretimų arba arti vienas kito esančių garsų artikuliacijos supanašėjimas; vienos fonemos skiriamasis požymis, pvz., „t” duslumas, nukeliamas j gretimą fonemą, pvz., skardųjį „b” ar „g”, dėl to ši virsta kita fonema, pvz., dusliuoju „p” ar „k”; 3. etn. etninės grupės ar tautos susiliejimas su kita, perimant pastarosios kalbą, kultūrą, papročius; 4. naujų žinių įtraukimas į turimą žinių sistemą; 5. individo įsijungimas j grupę, perėmimas jos priimtų nuostatų; 6. magmos ir ją supančių uolienų sąveika: tirpsta, lydosi uolienos, dėl to keičiasi ir magmos sudėtis.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Biologijos terminai, Etnografijos terminai |  Kategorija: A |  Peržiūrėta: 12 |  Nėra komentarų | asimètri‖nis, ~iškas [↗ asimetrija], nesimetrinis, nesimetriškas, be simetrijos. asimètrija [gr. asymmetria — nedarna], simetrijos nebuvimas arba jos pažeidimas. asilabizmas [↗ a… + ↗ silabizmas], nevienodas ir nedėsningai kintantis skiemenų skaičius kalbos metroritminiuose vienetuose arba poezijos kūrinio eilutėse; būdingas aliteracinei, sintaksinei intonacinei eilėdarai, verlibrui. asignúoti [lot. assignare— (iš)skirti], skirti tam tikrą pinigų sumą kuriam nors tikslui. asignãtai [pranc. assignats < lot. assigno — (iš)skiriu]: 1. Prancūzijos nacionalinės asamblėjos 1789 išleistos valst. obligacijos, padengtos konfiskuotu karaliaus ir bažnyčios turtu; 2. Žečpospolitos iždo bilietai, T. Kosciuškos išleisti 1794 per sukilimą ir galioję iki jo numalšinimo. asignãcijos [lot. assignatio— (iš)skyrimas], Rusijos popieriniai pinigai, buvę apyvartoje 1769—1849. asidòlis [lot. acidus — rūgštus + oleum — aliejus], tamsiai rudas aliejaus konsistencijos skystis; nafteninių rūgščių mišinys; vartojamas medienai impregnuoti, dervoms tirpinti. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai