areo… [gr. Arēs — graikų karo dievas; romėnų Marsas], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su Marso planeta, pvz., areologija.
|
||||
|
arenotòkija [gr. arrhēn — vyriškas + tokos — palikuonys], tik vyriškųjų palikuonių atsiradimas per partenogenezę; būdinga kai kuriems vabzdžiams. areng‖à, neaukšta palmė Arenga; auga Azijoje ir gretimose salose; iš cukrinės ~os žiedynų sulčių gaminamas cukrus, vynas. arenà [lot. smėlis]: 1. veiksmo vieta cirke, kitaip ↗ maniežas; 2. kovų, lenktynių aikštelė sen. Romos amfiteatre ar kitoje reginių vietoje; 3. veiklos sritis. ãrek‖a, palmė Areca; auga Azijos tropinio klimato juostoje; jos sėklų branduoliai — kramtomasis narkotikas; jos sėklų alkaloidai vart. medicinoje. Arėjas (gr. Arēs), sen. graikų karo dievas. areflèksija [↗ a… + ↗ refleksija], refleksų nebuvimas. areãlas [lot. area (būdv. arealis) — aikštė, erdvė]: 1. kurio nors objekto, reiškinio, organizmų taksonominės grupės paplitimo plotas; 2. lingv. reiškinių (fonetinių, leksinių, gramatinių) paplitimo plotas. ardomètras [lot. ardor — kaitra + ↗ …metras], el. prietaisas aukštai temperatūrai matuoti, pvz., pramoninėse krosnyse. ardito [it.], muz. drąsiai, narsiai, išdidžiai.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Muzikos terminai |  Kategorija: A |  Peržiūrėta: 2 |  Nėra komentarų | |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai