- Part 1957

Apodija

apòdija [↗ a… + gr. pus (kilm. podos) —koja], bekojystė — įgimtas kojų nebuvimas.

apoceñtras [↗ apo… + ↗ centras], elipsinės orbitos aplink kosm. kūną taškas, pvz., apogėjus, afelis, labiausiai nutolęs nuo to kūno.

apoãstras [↗ apo… + gr.astron — žvaigždė], dvinarės žvaigždės kiekvieno komponento orbitos taškas, labiausiai nutolęs nuo bendro jų inercijos centro.

apoãpsis [↗ apo… + gr. apsis — lankas, skliautas], orbitos taškas, kitaip ↗ apocentras.

apo… [gr.], tarptautinių žodžių priešdėlis, reiškiantis: pašalinimą arba atskyrimą, užbaigimą, neigimą, kilmę iš ko nors, nutolimą.

aplòmbas2 [pranc. aplomb — pusiausvyra]: 1. visų kūno dalių pusiausvyros išlaikymas; 2*. labai geras šokio atlikimas; 3. ilgas stovėjimas ant puantų.

aplòmbas1 [pranc. aplomb], per didelis, pabrėžtas pasitikėjimas savimi (kalboje, elgesyje).

aplodismeñtai [pranc. applaudissements], plojimai.

aplitas [gr. haploos — paprastas], magminė gyslinė smulkiagrūdė balta, gelsva uoliena.

aplikúoti, kurti aplikacijas.