Ãpis, sen. Egipto šventasis jautis.
|
||||
|
apirèksija [↗ a… + gr. pyrexis — karštligė, karštis] , karščio nebuvimas, sergant kuria nors ūmine užkrečiamąja liga, pvz., maliarija, grįžtamąja šiltine. apiòidas [apex (kilm. apicis) + gr. eidos — pavidalas], astr. kriaušės formos Žemės figūra, palyginti su geoidu, ištempta 20 m per Š. ašigalį ir suplota 10 m per P. ašigalį.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Astronomijos terminai |  Kategorija: A |  Peržiūrėta: 0 |  Nėra komentarų | apikãlini‖is [lot. apex (kilm. apicis) —viršūnė]: 1. lingv. tariamas liežuvio galiuku paliečiant viršutinius dantis arba alveoles, pvz., anglų k. „d”, „t” yra ~ai garsai; 2. anat. viršūninis, nukreiptas aukštyn. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Anatomijos terminai | Kategorija: A | Peržiūrėta: 3 | Nėra komentarų | a piacere [sk. a pjačere; it. laisvai, savo nuožiūra], muz. pagal atlikėjo nuožiūrą, laisvai pasirenkant atlikimo ir ritmo niuansus. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Muzikos terminai | Kategorija: A | Peržiūrėta: 7 | Nėra komentarų | apetitas [lot. appetitus — troškimas, siekimas]: 1. noras valgyti ir malonumo jausmas valgant; 2*. noras, troškimas, siekimas ką nors įsigyti, turėti. apertūrà [lot. apertus — atviras]: 1. optinės sistemos anga, priklausanti nuo lęšių arba diafragmų matmenų; 2. kampas tarp jonizuojančiojo spinduliavimo kūginio pluošto, patenkančio į elektringųjų dalelių skaitiklį, kraštutinių spindulių. aperitỹvai [pranc. apéritifs]: 1. nestiprūs apetitą žadinantys alkoholiniai gėrimai; į juos dedama vaistinių žolių ir šaknų trauktinių, kurios tonizuoja organizmą; 2. apetitą žadinantys vaistai; 3. švelnūs vidurius paleidžiantys vaistai. apercèpcija [lot. ad — į, link + ↗ percepcija]: 1. psichol. stebimo objekto esmės supratimas, remiantis patyrimu ir turimomis žiniomis; 2. filos. savimonė, savo būsenos suvokimas. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Filosofijos terminai, Psichologijos terminai | Kategorija: A | Peržiūrėta: 75 | Nėra komentarų | apendikuliãrijos [lot. appendicula — mažas priedas, priedėlis], jūriniai gaubtagyviai gyvūnai Appendicularia; kūnas apgaubtas drebutiniu gaubtu, kuriame Δ juda. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai