Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Anamorfozinis

anamorfòzinis [↗ anamorfozė], iškreipiantis, pvz., Δ objektyvas (iškreipia atvaizdą horizontaliai arba vertikaliai).

Anamorfozė

anamorfòzė [gr. anamorphōsis — formos iškreipimas], daikto atvaizdo iškreipimas (iškrypimas), kurį tam tikromis priemonėmis, pvz., įgaubtu ar iškilu veidrodžiu, galima ištaisyti.

Anamorfinis

anamòrfinis [↗ anamorfuoti], fiz. iškreiptas, pakitęs, pvz., Δ vaizdas (objekto vaizdas, gautas specialiomis optinėmis sistemomis arba pakreipus objekto ir ekrano, kuriame susidaro vaizdas, plokštumas).

Anamnijai

anámnijai [↗ an… — gr. amnion — gemalo dangalas], žemesnieji stuburiniai gyvūnai (apskritažiomeniai, žuvys, varliagyviai), kurių kiaušiniai ir lervos vystosi vandenyje; gemalai neturi amniono ir alantojo.

Anamnezė

anámnezė [gr. anamnēsis — pri(si)minimas]: 1. ligonio ir jo artimųjų gydytojui suteiktos žinios apie ligonį ir jo ligą; 2. platonizme — prisiminimas to, kas buvo pažinta idėjų pasaulyje.

Analogizmas

analogizmas analogija paremtas išprotavimas.

Analogiškas

analògiškas [↗ analogija], panašus, toks pat, atitinkantis ką nors.

Analoginis

analòginis [↗ analogija], atitinkantis kitą daiktą, reiškinį, sąvoką; paremtas analogija, panašumu, turintis analogijos.

Analogija

analògija [gr. analogia — atitikimas]: 1. skirtingų daiktų, reiškinių, sąvokų panašumas; 2. samprotavimas, kuriame iš objektų panašumo vienais požymiais daroma išvada, kad tie objektai panašūs ir kitais požymiais; 3. biol. įv. sistematinių grupių organizmų, gyvenančių panašiomis sąlygomis, arba jų organų, kurie yra skirtingos kilmės ir sandaros, bet atlieka tą pačią funkciją, išorinis panašumas; 4. lingv. skirtingos kilmės kalbos formų suvienodėjimas dėl dalinio jų panašumo, pvz., formos „esame”, „esate” pagal „sukame”, „sukate” pasidarė iš „esme”, „este”.

Analogas

analògas [gr. analogos — proporcingas, atitinkamas], atitikmuo, panašybė; panašių savybių, funkcijų daiktas, reiškinys.