agaragãras ↗ agaras2.
|
||||
|
agãpė [gr. agape]: 1. neoplatonikų filosofijoje — dangiška meilė; 2. pirmųjų krikščionių liturginė puota Paskutinei vakarienei atminti. agãmos, driežai Agama; paplitę Afrikoje, P. r. Europoje, Vid., Centr. ir P. Azijoje, Australijoje, kai kuriose Ramiojo vandenyno salose. agamogònija [gr. agamos + ↗ … gonija], organizmo nelytinis dauginimasis, pvz., dalijimasis, pumpuravimas. agãmin‖is [gr. agamos — nesituokęs], nelytinis, nelytinio dauginimosi; pvz., ~ ės rūšys — žemesniųjų gyvūnų ir augalų rūšys, kurios dauginasi be apvaisinimo (nelytiniu būdu). agãmija [gr. agamia — nesituokimas], biol. belytiškumas, lyties organų neturėjimas.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Biologijos terminai |  Kategorija: A |  Peržiūrėta: 12 |  Nėra komentarų | agalãktija [↗ a… + gr. gala (kilm. galaktos) — pienas], bepienystė—pieno nebuvimas (gimdyvėms). agà2, rupūžė Bufo marinus; paplitusi P. ir Centr. Amerikoje, Australijoje. agà1 [turkų k. ponas]: 1. sultonų Turkijos karo vadų, janyčarų vado, rūmų tarnų viršininko titulas; nuo 1826 (likvidavus janyčarus) turkų kariuomenės jaunesnysis ar vidurinis karininkas; 2. dab. Turkijoje — kreipimosi į pasiturinčius žemvaldžius žodis, kartais vardo sudėtinė dalis. aftà [gr. aphthai (dgs.)], opelė burnos, kartais makšties gleivinėje. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai