strofòidė [gr. strophos— persukta juosta + eidos—pavidalas], plokščia III eilės kreivė su kilpa abipus simetrijos ašies.
|
||||
|
stròfika: 1. kūrinio arba kūrinių grupės strofų sistema; 2. eilėtyros šaka, tirianti strofas. strofantinas, nuodingas alkaloidas, gaunamas iš kai kurių Strophanthus genties augalų sėklų; vart. medicinoje. strofántas [strophē + gr. anthos — žiedas, gėlė], sumedėjusi liana, rečiau krūmas Strophanthus; paplitęs P. ir P. r. Azijoje, Madagaskare, Afrikos tropikuose; sėklose yra nuodingų glikozidų. strofà [gr. strophē — sukimasis, posūkis], posmas — pagrindinių eiliuotos kalbos ritminių vienetų — eilučių — derinys, pasižymintis intonacine vienove ir sistemingai pasikartojantis kūrinyje. stroboskòpija [↗ strobo… + ↗ …skopija], balso stygų judesių stebėjimas stroboskopu, naudojantis impulsiniu šviesos srautu. stroboskòp‖as [↗ strobo… + ↗ …skopas], optinis demonstravimo, matavimo prietaisas; ~u stebima daikto judesys arba viena jo fazė, matuojama periodinių procesų amplitudės, dažnis, impulsų trukmė. strobo… [gr. strobos — viesulas, sukimasis], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su judėjimu, su sukimusi, su sukinėjimusi. stròbilė: 1. scifomedūzų vystymosi stadija — nelytinės kartos pumpuruojantis polipas; 2. daugiašerių žieduotųjų kirmėlių zooidų grandinėlė; 3. kaspinuočio kūnas be galvutės. strobilas [gr. strobilos — kankorėžis, spurgas]: 1. daugelio sporinių induočių, kai kurių plikasėklių augalų trumpas ūglis su sporofilais (ant jų susidaro sporos); 2. spygliuočių žiedynas. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 2 | 
Naujausi komentarai